Wp/lzz/lat/Ar3’ivi

From Wikimedia Incubator
< Wp‎ | lzz‎ | lat
Wp > lzz > lat > Ar3’ivi

Ar3’ivi (Falconiformes) t’akimişen dido ç’eşidişi oşkari coxo ren. Dğaluri maxare k’vinçepeşi irişen mçxu renan. Majura maxarepeşen umosi mçxu do menceloni renan do umosi didi dudi uğunan. Mok’irk’e m3’k’ili k’ik’ili, menceloni do keskini ç’angi, didi msva uğunan. Mok’irk’e k’ik’ili muşik avepeşi xor3iş me3’k’us nuşvels do adaloni k’uçxepe do genk’ileri ç’angepe muşik umosi monk’a avepe otirapaps. Ar3’ivepe, irişen mağalaşen putxunan. Ekseri k’aveşperoni vana brest’i bundğoni renan. Dido mağala okti anç’apes vana calepes obğe ikipan. Buz’oni skidinape, oxosvalepe do k’vinçepe oç’opute skidunan. Çxomi do leşişi maç’k’ome ç’eşiditi uğunan. M3ika skupan şeni tamo imralenan. 1-2 markvali skupan. Monç’vaşi ora mutepeşi 43-49 dğa k’onari ren. Didote dadulik imonç’ven. Motalepe artot oskedinapan. Namtine ç’eşidi mutepeşis markvalişen iptineri gamaxtas motalik majuranepe ç’k’omups. Nana do baba muşik var oğurinasya do mutu var ikipan. Motalepe tamo imordenan do sum vana otxo 3’aneri ar3’ivepes mordinerepe steri bundğa naçanenan.

Ar3’ivepes arteri daduli aqvenan. Skidalaşi morgvalis daduli var iktirapan do k’arta 3’anas artneri obğe ixmarnan. Monk’anoba 7 k’ilo, msvaşi mçirenoba 2,5 met’re uğunan. Skidala mutepeşi 70-104 3’ana ren mara esirobas 40 3’ana skidunan. Mçxu renanpek antilop’i, maimuni, meli, m3kvit’ura steri skidinape perpot oğurinapan. Tik’anepe ç’opupan do omt’inapan. Avi mutepeşişi qvilepe xvat’upan, bundğape oxazmupan do uk’ule nunk’u mutepeşişen burti steri gamiğapan. Didote k’uçxepe muşis k’itepeşakis bundğa uğunan. Maxvat’epe do leşepe ç’k’omupan şeni nargoni işinenan. Namtine mintik’apes oxoimç’k’vinen do avi iç’opinapen. Nandaranşi k’oçis nolapan. Ar3’ivepe otxo grup’iş doloxe ik’oroben: 1. Zuğaşi ar3’ivepe do çxomişi ar3’ivepe, 2. 3’i3’ilaşi ar3’ivepe, 3. Arpiaşi ar3’ivepe do dudoni ar3’ivepe, 4. Mtini ar3’ivepe do t’ot’oni ar3’ivepe.

Ar3’ivepeşi oz’iramu dido mordineri ren. Ar3’ivepek vitoşoni met’re mağalaşen putxunanşi, dixaşi k’arta soti k’aixeşa az’irenan. Ar3’ivik dixaşi irişen ç’it’a oxonk’anu oxo3’onapas do irişen m3ika perişi oktiru z’irops. Am mahareti tolepe muşişi xususi xalişen mulun. Ar3’ivepeşi tolepes jur retina uğun. Jur retina uğunan şeni k’aixeşa az’irenan. Hemi 3’oxleş k’ele do hemiti k’ap’ulaş k’ele artneri oras az’irenan. Ar3’ivişi tolis artneri oras 300 derece mçirenoba uğun do z’irapa 6 ila 8 misli adidanen. 4.500 met’re mağalaşen putxunşi 30.000 hekt’aroni dixa tolepe muşite goşogorups. 1.500 met’re mağalobaşen qonas tipepeşi doloxe mpuleri m3kvit’ura perpot az’iren.