Wp/dtp/Sabun

From Wikimedia Incubator
< Wp‎ | dtp
Wp > dtp > Sabun
Sabun

Sabun nopo nga kopiralatan do ponusi i gunoon sabaagi kogunoon sandau. Oubasan nopo pobolion o sabun id bontuk do sompurok i ointutunan do buku. Sabun nogi nga gunoon sabaagi ponusi do tongogarung (dobi) pogulu nokosiliu kumaa bahan sintetik i lobi efektif.


Kogumuan piralatan sabun haro o sebatian do garam natrium toi ko kalium i milo papaasil do asid lunok miampai mibagas miampai di lunggou di ki-alkali miagal ko ' natrium hidroksida toi ko' kalium hidroksida id 80-100 darjah salom proses penyabunan. Lunok-lunok dii kawaya do proses hidrolisis maya toud bes, papaasil do gliserol om sabun kasar ( tusi asid lunok ki- alkali).


Sabun nopo diti nga nowonsoi mantad tumau toi ko lunok. Sodium Tallowate, toud di oubasan haro id suang do kogumuan sabun. Iri nogi nga ointutunan sabaagi lunok mantad tayam. Sabun i pinaasill mantad tumau kinotuan miagal ko' tumau zaitun ointutunan sabaagi sabun castile.

Sajara[edit | edit source]

Hogot toi ko' istila sabun noongoi mantad Arab. Maya di Muhammad ibn al-Tayyib al-sharqi Fasi salom buuk anotasi Hasyiyah ala al-qamus Fairuzabadi pinopointalang do konsep dii nopo nga iso aspek i kohompit kalaasan hogot toi ko' istila maya tiso om tiso boros i pogulu, loolobi po miagal ko' boros Parsi om boros Turki.


Tumanud ponuatan sajara mantad zaman Rom maya Plinius id Historia Naturalis pinoposangkai do kapamansayan sabun (salom boros Latin : sapo) mantad lunk tayam (sebum) om tawu do susunion. Suai ko iri, salom ponuatan dii haro pinoboros do, oubasanan nopo nga sabun gunoon do tongokusai Gallia om Teuton.

Kolidangan om atarakas[edit | edit source]

Proses do popolidang di sabun kohompit nogi do popoidu di natrium klorida, natrium hidroksida om gliserol. Rolot (nihilistic) dii iduon maya pogolokon ri purok sabun id waig om kobontuk koimbagu do sabun om tusi'.

Proses dii suhuton do iduon i waig mantad sabun. id waya nopo tradisional, poindalanon o proses diti momoguno penggelek cili i papaasil do purok sabun. Komoyon nopo kawo sabun diti oubasan gunoon do tulun ontok toun 1940-an om 1950-an. Proses diti nosimbanan om nokoburu momoguno do penyembur kering om pengering hampagas.

Sabun di narasak kikosoguban do 6-12% om suhotonon do proses pidoton kumaa purok di tokoro, i lohoon nogi sabaagi ketulan kecil pallet. Kalapas dii suhotonon nogi do proses tarakason di kolimpupuson sabun dii. Proses dilo kohompit do poposiliu pallet sabun kumaa do purok sabun buku mooi do milo pobolion.

Pallet sabun piroloton do tongowongi om toud suai miampai pilongoton di poimponu id isoiso poiyanan poimbida. Sumusuhut, jisim dii posoliwanon mantad poiyanan dii kumaa id poniring. Maya do pomisak (auger) sabun dii kawaya di poniring kidawai aalus. Sabun dii kawaya do kakamot penggelek miagal id proses papaasil polositik om likour sukulat. Proses tarakasan dii tilombuson kaagu do kawaya i sabun do lobi ogumu misin poniring mooi do popoingkawas om popogirot struktur jisim sabun. Pogulu do insokon, sabun dii kawaga do kebuk hampagas mooi do popoidu gas i nokolungku. Kalapas dii, sabun dii posilihon do bontuk guas tanaru om suhutonon miampai pompodon tumanud ginayo di maan. Popobontuk do sabun gunoon o pengesan logam om tinsokon id bontuk pointantu momoguno misin poninsok di tosogit. Soira opongo, lopoton sabun dii maya mogikaakawo waya.

Togis toi ko pumis haro piroloton id sabun mooi do kaasil sabun sental. Kapamansayan sabun diti nopo sabaagi do kogunoon momogompi do koborisian tongotulun. Rolot do penyental dii kiguno do popoidu sel di au no osonong om proses dii ointutunan sabaagi lumunu. Kogumuan rolot wagu i gunoon salom sabun pomolunu i efektif dinondo au miagal di togis.