Wp/dtp/Lahad Datu

From Wikimedia Incubator
< Wp‎ | dtp
Wp > dtp > Lahad Datu
Bandar Lahad Datu
لحد داتو
Coat of arms of Bandar Lahad Datu لحد داتو
Location of Bandar Lahad Datu لحد داتو
Lua error in Module:Wp/dtp/Location_map at line 524: Unable to find the specified location map definition: "Module:Wp/dtp/Location map/data/Malaysia Timur" does not exist.
Coordinates: 5°1′48″N 118°20′24″E / 5.03000°N 118.34000°E / 5.03000; 118.34000
Negara Malaysia
NegeriTemplate:Flag/core
BoogianBoogian Tawau
WatasWatas Lahad Datu
Government
 • BodyMajlis Daerah Lahad Datu
 • Pegawai DaerahYBhg Tuan Firuz Idzualdeen@Bennety Bin Mohd Dzul
 • MPYang Berhormat Dato' Hj Mohammad Yusof Bin Apdal (WARISAN) (Lahad Datu) Template:WARISAN
Area
 • Total6,501 km2 (2,510 sq mi)
Population
 (2010)
 • Total27,887
Time zoneUTC+8 (WPM)
Area code089
Nombor platSD
Kawasan KejirananKunak om Kota Kinabatangan
Tomu Monikid mingguTiwang (pasar tani)
Websitewww.sabah.gov.my/pd.ld

Lahad Datu, naanu mantad do boros Bajau. Boros 'Lahad' mogowit korotian do kinoyonon om 'Datu' kirati tulun bangsawan. Id suang do boros Malayu, 'Lahad kirati do tindal. Pomungaranan nopo do kinoyonon diti nga gama do koundolihon tongo datu-datu (bangsawan) mantad Koporintaan Sulu di binuruanan di Datu Puti pogulu toun 1879 tu nakaanu kuasa mantad Sultan Brunei montok kinoyonon dii.

Sajara[edit | edit source]

Kopomorintaan Sulu id soboogian Pulau Borneo nokotimpuun id toun 1890. Tumanud do tulun Idahan di poingion id kinoyonon dii, pogulu nopomungaranan Lahad Datu, ngaran nopo montok kinoyonon di nga Kerugau i kirati do 'batu karang bertompok' id kotogisan do Kunak gisom id Membatu, Tungku.

Koponguhupan ekonomi id watas diti nopo nga mantad do polobuhan id Teluk Darvel tu obibas mantad luyud tagayo tu nooligan do Pulau Sakar.

Teluk Darvel, Lahad Datu
Teluk Darvel, Lahad Datu

Watas diti kiginayo do 6,501 KM pasagi om 687, 372 hektar. Tumanud do aasil banci, ginumu mogigion id kinoyonon diti nopo nga 195, 865 tulun.

Demografi[edit | edit source]

Tinaru[edit | edit source]

Tinaru nopo di poingion id watas Lahad Datu nga koingkakat mantad tinaru Idahan, Cina, Suluk, Bajau, Bugis, Jawa om kiharo nogi mogigion aiso kookunan mantad Indonesia, Filipina om Pakistan.

Ugama om kotumbayaan[edit | edit source]

Islam nopo nga ugama majoriti id kinoyonon diti om kiharo nogi ugama minoriti miagal ko Buddha, Kristian, Sikh om suusuai po.

Ekonomi[edit | edit source]

Kakadayan Lahad Datu

Lahad datu nopo nga watas kaapat id bobos tapangkal id Pogun Sabah sabaagi longkod do ekonomi loobi po montok aspek pongindopuan id boogian Pantai Timur.