Wp/dtp/Julius Caesar

From Wikimedia Incubator
< Wp‎ | dtp
Wp > dtp > Julius Caesar
Julius Caesar
The Tusculum portrait, a marble sculpture of Julius Caesar
Tusculum portrait, iso arca po kanto di noolu i winonsoi Caesar solinaid poimpasi.
Kinosusuon12 Madas 100 BC[1]
Suburra, Rome
Tadauwulan
minidu pogun
15 Gomot 44 BC (kiumul 55)
Cause of deathAssassination (stab wounds)
Occupations
  • Politician
  • soldier
  • author
Notable work
OfficeTemplate:Wp/dtp/Aligned table
SpouseTemplate:Wp/dtp/Aligned table
PartnerCleopatra
Tanak
Parents
GaaCivic Crown
Military service
AllegianceTemplate:Wp/dtp/Country data Roman Republic
Branch/serviceRoman Army
Years of service81–45 BC
CommandsXIII Legion
Battles/wars

Gaius Julius Caesar (Ponuatan Jawi: 13; ڬايوس جوليوس سيزر; Julai 100 PM- 15 Mac 44 PM) nopo nga songulun puruan politik, jeneral Rom om monunuat di mongigit tonggungan di toponsol do kosimbanan Republik Rom sumiliu Empayar Rom. Isio nopo nga notondu do ginumuan do songulun di genius manatul saudor id sajara, om nogi puruan politik Rom di aba'al om songulun lundu di agaras kopio ontok pomogunan kuno. Ceasar minonimpuun sangod kumoiso Rom kumaa Britain ontok toun 55 PM, om minonguasa yau Gaul nokopamalaab pomogunan Rom gisom id Rahat Atlantik. Mantad piipiro linaid timpu, pomoroitan "Caesar" kosiliu sabaagi lambang kopomorintaan di agingo miagal do "Kaiser" do boros Jerman om "Tsar" do boros Slavik. Ontok toun 42 PM, iri no 2 toun kalapan pinatai yau, Senat Rom minamaramit Ceasar Rom sabaagi iso mantad soginumu sunduan Rom. Nokosusu ontok tulan Quinctilis (13 Julai), Tulan diti nagaranan do "Julai" (mantad ngaran "Julius") do momuhondom kouhupan dau.

Ceasar misangod id iso sangod piobpinayan ii nogi sabab nokuro tu nokosiliu yau songulun monguasa' pomogunan Rom di au milo siwalon om kalapas mananganu kuasa porinta, minomonsoi yau koinwoguan di alaab montok tulun ginumuan om porinta Rom. Noimagoin yau sabaagi diktator solinaid poimpasi om pinopolongkod birokrasi Republik do koburu kopio. Miampai ironi tomod, iti minononsog di Marcus Junius Brutus, tambalut Ceasae, do miagab miampai tulun suai montok mamatai dau om popoguli kawagu Republik Rom. Kapamatayan di dramatik diti ontok 15 Mac 44 PM popootus iso sangod piobpinayan wagu id Rom.

Kimpin-kimpin saudor di Caesar notutunan do otolinahas kopio mantad uyadan dau sondii, om ogumu kotolinahasan koposion dau di nosuat do puruan-puruan sajara i kalapas dii, miagal Appian, Suetonius, Plutarch, Cassius Dio, om Strabo. Kopoilaan suai milo intangan mantad kowonuoan di miagal timpu miagal do pomuaraan di Cicero, sudawil di Catullus om ponuatan puruan sajara Sallust.

Sajara pogulu[edit | edit source]

Caesar nokosusu id paganakan kalas patrician iri tinimungan paganakan di takawas di Rom nga paganakan dau poimpasi miampai koposion di asadang. Tapa dau ii Gaius Julius Caesar, sogulun di au osongkuro otutunan tulun, om pangkat di takawas kopio nopo nga praetor, iso karaja id siriba do konsul. Ii nopo tama dau, Aurelia, nontodon mantad paganakan Cotta, iso pagakakan kalas takawas, om songulun matrona toi ko' songulun tama di otutunan do disiplin dau tontok dii. Mulong po okon ko poinharo-haro yolo, paganakan dau osomok do puruan-puruan senarot om nokosiliu pongunsub kumaa di Caesar sumiliu songulun lundu di kingaran-ngaran. Tapa dau minogidu pogun ontok umur di Caesar 15 toun.

Kohomitan pogulu dau id politik[edit | edit source]

Sabaagi songulun bangsawan, Caesar mampai paganakan dau nuru do monokodung parti Optimates id siriba pomuruanan di Lucius Cornelius Sulla, Mulong po ingkaa, paganakan syamil lobi olosu' kumaa parti Populares kalapas inan dau, Julia, nakasawo songulun lundu mantad parti dii iri no Gaius Marius. Marius nopo nga songulun jeneral di nointutunan kopio di koumbal monorikohon jawatan Konsul Soginumu inturu, iri no mantad 107 PM im 86 PM, ii nogi otutunan do "minongompu'un kotolu Rom". Marius nopo nga songulun jeneral di nakalantoi tomod id sajara Rom om koumbal misangod miampai minangala piomungan soudor Celt mantad Gaul om Germania. Mulong po Marius okon ko mantad paganakan kalas sosial takawas nga haro rahung dau di tagayo kopio id soudor Rom. Marius nogi minononsog koinwaguan id sistem soudor Rom do papasaga tulun ginumuan di mosikin sumiliu soudor Rom. Koubasanan nopo, soudor mantad tinimungan mosikin tumanud nunu nopo ponuhuan jeneral om iti nopo nga faktor toponsol do agayo kopio rahung di Caecar kumaa soudor dau.

Ontok 10 nogi toun umur di Caesar, Marius om parti dau nokohompit do pioduhan politik suai, kohompit nogi tanak tunuduk dau Sulla. Ahal diti nokosiliu Pisangadan Piobpinayan Rom l. Ontok 87 PM, maso tanak wagu po ii Caeesar, linantik yau sumuliu Flamen Dialis (paderi tertinggi Jupiter) di Marius toi ko, siriba dau Konsil L. Cornelius Cinna. Songulun Flamen Dialis linantik solinaid kopoisin om osansagan poimpasi miampai kodis tugama miagal au milo mongigit bosi, mintong namatai, toi au milo sumakai kuda. Nung minongigit ii Caesar do karaja dii, au yau ndo milo sumiliu songulun boyoon di otutunan. Mulong po ingkaa, pogulu po nokokosup yau monorimo jawatan dii, gaman dau Marius minogidu pogun om jawatan dii naanu di Sulla. Soira Sulla kikuasa, minontadbir yau do Rom maya sondulu bosi. Rahung Populares minaan batoso' om ogumu mongongobi di Marius minaan patayo'. Tumongob nogi yau do kamanakon di Marius ii Caesar om mumbal mintong-intong dau. Sula minongidu kawagu kopomilian Caesar sabaagi Flamen Dialis om minongukab kosiwatan kumaa Ceasar sumuang pomogunan soudor.

Mulong po ii Sulla kikuasa, Caesar manu kasari do mitorungak do tinimungan gugumaga'. kalapas dii, ontok toun 84 PM, nakasawo yau di Cornelia, tanak tondu Cinna. Sulla monondu kopisawaan diti sabaagi iso simbol do gumaga', lolobi po ii Caesar nopo nga soudor dau. mantad dii, Sulla minomorinta dau do momiada' sawo dau sabaagi iso tanda do atatap i Caesar sabaagi regim di Sulla. Ii Caesar mada tumanud porinta di sulla. Ontok toun 82 PM suminoliwan yau mantad Rom mantok kimpin soudor id Asia om Cilicia. Nokoguli yau ontok 78 PM soira nakaanu abal kapatayan di Sulla om hili nogi minonimpiin yau karier politik dau sabaagi pandakwaraya.

Caesar Sabaagi Soudor[edit | edit source]

Ontok timpu pisangadan, okito yau sabaagi songulun di obulun om kikaliber. Soira soudor Rome minangalob Mytilene, id pulou Lesbos, pinaatod yau id Bitynia, id kabaatan disan rahat Laut Hitam do monginsasamod di Raja Nicomedes IV Philopator mooi do asaga monguhup om papaatod soudor dau kumaa di Marcus Minucius Thermus id Karahatan Aegean. Raja diti nakasaga do pokioduon dau. Mulong po ingaa, batos di osonong naanu di Caesar diti popoimbulai skandal di minomoros Caesar minanahak simbar seksual kumaa raja dii. Sorita songulun patrician pinosiliu ampahu do kusai nokosiliu sorita sensasi id Rom om sangod-sangod dau asaru momoguno skandal-skandal diti do paparatu ngaran dau id politik.

Julius Caesar miampai mahkota dau

Ontok toun 80 PM, maso poinkaraja id siriba di Thermus, pinopoindalan yau tonggungan tagayo do mangalob di Miletus. Ontok sangod dii, Caesar pinopokito kotia'alan dau do manampasi piipiro soudor legionaries om naakaan you do pangaraitan corona civica (mahkota oak). Mahkota diti nopo nga gaa kobontugan koduo takawas (kalapas corona graminea - Mahkota Sakot) id militari Rom, om ii nopo nga gaa montok di Caesar tu nakapanampasi songulun soudor. Nung ii monorimo gaa diti nopo nga id Senat Rom, koinsanai puruan Senat asansagan do mingkakat om manahak tapap palad kumaa ii pinosulung. Caesar asaru monulung mahkota dau lolobi po ontok tadau karayahan sabab do aanangan yau do royohon tulun om sabaagi ponirung tulu dau di lumagas. Suai ko mahkota, nakaanu i Caesar do tutungkap pingat di okoro' sabaagi tanda yau nopo nga songulun di kobulun.

Koingkawasan politik di Caesar[edit | edit source]

Ontok 69 PM, nopili ii Caesar sabaagi quaestor. Ontok toun dii nogi, koruhang dau kumoiso ii Cornelius minogidu pogun. Ceasar di kiman-iman do popoingkawas rahung politik dau minanganu kosiwatan soira pamalabangan koruhang dau do mamaraya tiwanon dau, Cinna om tiagak gaman dau, Marius. Kalapas dii,minansawo yau di Pompeai, tompinai di jeneral di kingaran-ngaran Gnaeus Pomeius toi lobi otutunan do ngaran Pompey. Id timpu di toruhai nokoingkawas ii karaja politik di Caesar. Nokotimpuun ontok 65 PM, nopili yau sabaagi curule aedile, ontok toun 63 PM sabaagi pontifex maximus, om praetor ontok 65 PM. Mulong po ingaa minomoguno ii Caesar ralan di buyuk do popoburu rahung politik dau. Soira nokosiliu aedile minonurupu yau piipiro kaantakan do sipoot di agayo great games montok popoingkawas populariti dau id ginumuan do tulun. Suai ko iri, minomoguno yau politik tusin do mongidit karaja pontifex maximus dan praetor. Ontok dii, minodsupu yau ngaran dau sabaagi songulun lundu politik di pantangon mongigion Rom. Parti Optimates tumimpuun do rumosi do koingkawasan Ceasar om mumbal monogias dau. Soira nokosiliu pontifex maximus, Caesar nadakwa do skandal karayaan sunduan di tosonong Good Goddess. Karayaman di tondu no mamaramai nga ontok momorinta ii Caesar, pinapasaga yau do kusai mamaramai. Mulong po ingkaa, minamayar yau do tusin panganuan di ogumu do mogidu mantad oontok danda' kooturan. Kalapas skandal diti nobankrap yau. Mulong po ingkaa nga tambalut dau Marcus Licinius Crassus, kusai di kiharo-haro kopio id Rom, minamayar tutang di Caesar soginumu 830 talents toi ko 17 500 kg tusin piok. Miniada nogi yau di koruhang dau ii Pompeai tu noindu do milapau do kusai suai.

Goos do monompon skandal dii, ontok 61 PM pinaatod ii Caesar id Andalusia, Sepanyol om linantik sumuliu Gabenor hilo. Id Cadiz minintong yau patung Iskandar Abantug om minihad tu 30 nogi toun dau nga nakalantoi no sumiliu tulu do empayar di alaab nga ii Caesar nopo nga nokosiliu no Gabenor. Sontoun kalapas dii, minuli yau id Rom, miiso miampai di Crassus om Pompey do potunda iso piomungan tolu lisang toi ko triumvirate di kumoiso. Piomungan diti nokogirot soira minansawo ii Pompey di Julia, iri songulun tanak mintotoiso di Caesar.

Iman-imanon di Caesar do sumiliu nombul iso id Rom au po natalaup. Ontok 59 PM nopili yau sabaagi songulun Konsul om mi'iyo kuasa miampai di Konsul Bibulus. Mulong po ingkaa nga okito kopio do agayo nogi rahung di Caesar ko di Bibulus gisom roitan yolo do Konsul Julius om Caesar. Ontok toun dii nogi, linantik ii Caesar sabaagi Gabenor Roman Gaul. Walu toun kalapas dii, soudor di noigit di Caesar suminangod om nakalantoi do monguasa Gallik Gaul id ponong koibutan. Ontok 58 PM soudor di noigit di Caesar nakalantoi do mangala' om monguasa' Germanik (Jerman) om Konfederasi Helvetia (Swizerland). Tolu toun kalaps dii, Caesar miampai soudor dau suminoborong bawang Rhine do sumuang id tana' Britain. Ontok 49 PM, sinuhu ii Caesar do senat do popowiliu sindata tu timpu momorinta dau oruhai no aawi. Ontok timpu dii politik Rom momurimon do timpu kosimbanan kalapas Crassus napatai ontok 53 PM, om kapamalantikan di Pompey sabaagi konsul wagu ontok 52 PM. Lolobi po soira napatayan ii Pompey do sawo, Julia ontok 54 PM di minomutut pionitan kapaganakan di Pompey om Caesar. Pompey di kiangkab do mongoupus karier politik Caesar minupakat do ahli senat suai do mogodu di Caesar do tumanud piala'an kuasa' Konsul do kumoduo. Mulong po ingkaa, kakal ii' i Caesar do popotilombus kimpin soudor dau om ontok 52 PM suminiliu yau boyoon do soudor dau id id pisangandan id Alesia, Perancis.

Pisangadan Pibopinayan Rom[edit | edit source]

Ontok 10-11 Januari 49 PM, Caesar miampai iso platun legion (iso legion nopo nga haro 5000 tuoun soudor) suminoborong Rubicon, iso bawang tokoro id pialatan Gaul om Itali. Laang di naanu dau nopo nga ponokotanda' do nokotimpuun no Pisangadan Piobpinayan Rom II toi ko roitan nogi do Pisangadan Piobpinayan Caesar. Ontok dii, soboogian tagayo soudor Rom haro id Andalusia. Tinimungan Optimates kohompit nogi ii Metellus Scipio om Cato di Tomulok minogidu id kaabatan do au nokoilo ii Caesar nopo diti nga nosokodung do ginumu soudor di tokoro'.

Solinaid tolu tulan Pompey minogidu' mantad Rom, om ii Caesar momuruan id posorili Italy. Mulong po ingkaa, manu ii yau di momunso rahung di Pompey. Laang dau kalapas dii nopo nga mangala' soudor tongokoro di tumanud Pompey di haro id Andalusia (dinondo Sepanyol). Momoguno maliu gonit iri no solinaid 27 tadau, soudor di Caesar nokoponguasa' no Sepanyol om minongoi id kosilahon do sumaap di Pompey id Yunani. Ontok 10 Madas, 48 PM id Dyrrhacium oruahai no aala' id adalaan ii Caesar. Mulong [o inkaa id Pharsalus, yau miampai soudor Mark Antony osonong do mangalah soudor di Pompey di induo ginumu do soudor dau.

Kalapas Kalantayan diti, guminuli i Caesar id Rom om pinounsawat sabaagi diktator Rim, miampai di Mark Antony sabaagi Tabaal Kuda Master of the Horse. Kalapas piipiro no tadau, pinowoliu dau jawatan diktator dau om nopili insan po kawagu sabaagi Konsul montok timpu kumoduo. Publius Servilius Vatia Isauricus nalantik sabaagi Konsul-kumoduo. Nakaanu no daa i Caesar do monguasa' kawagu pangkat Konsul dau nga nurutum yau do manabpo sangod togirot dau iri no i Pompey.

Mantad dii minomogusa' yau di Pompey gison ii id Iskandariah, Mesir. Olimutan no yau tu sangod dau i pinatai do songulun tupisor Raja Ptolemy XIII. Mulong po misangod ii Caesar om ii Pompey, kapamatayan dii notindu sabaagi pongindaraatan kumaa Rom. Haro po kawagu ruputan di minomoros Caesar minihad kalapas nokokito tulu di Caesar, di pinopasampaba kumaa dau sabaagi tutungkap mantad di Pothinus iri no tupisor Istana Ptolemy XIII. Kalapas kapamatayan di Pompey, minanagi yau tutang soginumu 40 juta sasterces mantad porinta Mesir montok sokodung soudor dau piipiro toun pogulu kumaa tapa Ptlomy XIII iri no Raja Ptolemy XII.

Sukuon[edit | edit source]