Wn/lt/Škotai balsuos dėl nepriklausomybės

From Wikimedia Incubator
< Wn‎ | lt
Wn > lt > Škotai balsuos dėl nepriklausomybės

2014 m. rugsėjo 17 d.

Škotijos teritorija (tamsiai mėlyna) kartu su Jungtinės karalytės teritorija

Jau ryt Škotija balsuos referendume dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės.

Apklausoms prieš Škotijos referendumą dėl nepriklausomybės rodant, kad šalininkų ir priešininkų stovyklų pozicijos maždaug susilygino, Jungtinė Karalystė (JK) pradeda rimtai svarstyti, kokie būtų „Taip“ pergalės padariniai.

Škotija būtų pirma nepriklausoma valstybė, atsiradusi Europoje po kruvino Jugoslavijos subyrėjimo, ir ekspertai sako, kad šis atsiskyrimas būtų labiausiai lygintinas su taikiai suderėtu Singapūro atsiskyrimu nuo Malaizijos 1965 metais.

Škotijos nepriklausomybės perspektyva Europoje kelia nuogąstavimus, kad bus išprovokuoti kiti separatistiniai judėjimai, tokiu metu, kai yra iškilusi grėsmė žemyno vienybei ir net jo sienoms, sako analitikai.

Tokio užkrato baimė siekia net rytinę ES sieną, kur Baltijos valstybės nerimauja, kad Maskva gali remti etninius rusus jų teritorijose, kurie tada galėtų pareikalauti daugiau autonomijos. Tačiau nors iš pradžių ES gali apsunkinti gyvenimą naujai Škotijos valstybei, labiausiai tikėtina, kad galiausiai Bendrija leis jai įstoti, sako ekspertai.

„Tai bus labai sunki situacija ES, jei Škotija taps nepriklausoma, tikrai“, – sakė Pablo Calderonas Martinezas, Londono Karaliaus koledžo Ispanijos ir Europos studijų dėstytojas.

Taigi ką jeigu Škotai vis dėl to nusprs atsiskirti nuo Jungtinės karalystės?

Jei Škotija nubalsuotų už nepriklausomybę, tai būtų pasaulinė sensacija, bet iš karto ji mažai ką pakeistų, išskyrus, galbūt, intensyvesnius raginimus britų ministrui pirmininkui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) atsistatydinti.

Daugelis tų dalykų, kurie vyktų po „Taip“ pergalės iki 2016 metų, nėra aiškūs; neatsakytas lieka klausimas, ar Škotija galės likti Europos Sąjungos (ES) nare kaip nepriklausomas darinys, ar turės pradėti nuo pradžių ir vėl kreiptis dėl stojimo.

Škotijos vyriausybė yra sakiusi, jog pirmas žingsnis, kuris būtų žengtas „netrukus po balsavimo už nepriklausomybę“, būtų siekti oficialaus įgaliojimų perdavimo Škotijos parlamentui, kad būtų sukurta „konstitucinė platforma nepriklausomai Škotijai“.

Škotų vyriausybė taip pat sakė, kad pradės derybas su ES dėl „nepriklausomos Škotijos narystės sąlygų“, nors Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) yra perspėjęs, kad tai būtų „itin sunku“.

Atsiskirti norintiems škotams žarsto pažadus

Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas pirmadienį per apsilankymą Škotijoje įspėjo, kad jei regionas balsuos už atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės, tai bus ne „separacija“, o „skausmingas santuokos nutraukimas“.

„Tuomet kelio atgal nebus, nebus jokio pakartojimo. Tai galutinis ir negrįžtamas sprendimas“, - sakė premjeras Aberdyne prieš ketvirtadienį Škotijoje vyksiantį nepriklausomybės referendumą.

„Protu, širdimi ir siela norime, kad jūs pasiliktumėte“, - sakė D.Cameronas vienoje įtaigiausių savo kalbų, siekdamas įtikinti regiono gyventojus nenutraukti 307 metus gyvuojančios sąjungos su Anglija..

D.Cameronas pažymėjo, kad dėl nepriklausomybės šalininkų stovyklos pergalės iškiltų grėsmė škotų pensijoms ir jų naudojamai valiutai, būtų išardytos ginkluotosios pajėgos ir iškiltų sienos tarp Anglijos ir Škotijos, kurias „tikriausiai nebūtų taip lengva kirsti“.

Pasak vyriausybės vadovo, už nepriklausomybę pasisakanti škotų vyriausybė pateikė ateities viziją, kuri „per gera, kad būtų tiesa“.

„Nenoriu, kad Škotijos žmonėms būtų parduota svajonė, kuri išsisklaidys“, - pabrėžė D.Cameronas.

Šaltiniai[edit | edit source]