Wp/dtp/Boros Cia-Cia

From Wikimedia Incubator
< Wp‎ | dtp
Wp > dtp > Boros Cia-Cia
Cia-Cia
바하사 찌아찌아
File:Cia-Cia text in hangul (cover).jpg
RantauPulau Buton, Sulawesi
Momoboros sandad
80,000 (pada 2005)[1]
Hangul (pada 2009), asalnya Gundul
Kod boros
ISO 639-3cia

Boros Cia-Cia toi ko' Boros Buton Kabaatan nopo nga iso kawo Boros Austronesia i gunoon id posorili kakadayan Bau-Bau id kabaatan Pulau Buton ponong id kabaatan kosilaon Pulau Sulawesi id Indonesia. Ontok 2009, nakagayat o boros diti do ginawo pomogunan soira minonorimo o kakadayan Bau-Bau do ponuatan Hangul Korea i numaan posiliho sabaagi sistem ponuatan boros Cia-Cia.[2]

Demografi[edit | edit source]

Ontok toun 2005 kiwaa kiikiro 80,000 tulun i momoguno boros Cia-Cia[1], 95% mantad dii nopo nga kiugama Islam[3] i momoguno nogi do boros Wolio i mionit miampai Boros Indonesia. Boros Wolio nopo diti nga olihuan no sabaagi boros ponuatan tinaru Cia-Cia, gama do boros Indonesia i poia'on momoguno pimato Rumi id sikul.[4]

Kinotongkopon[edit | edit source]

Gunoon o Boros Cia-Cia id Sulawesi Tenggara, Pulau Buton Kabaatan, Pulau Binongko, om Pulau Batu Atas.[1] Tumanud susuyan nokopogulu, moomomoguno boros Cia-Cia id Binongko nopo nga kipusakag do bala tentera Buton i dikerah do Sultan Buton.[5]

Ngaran[edit | edit source]

Tadon nopo ngaran do boros diti nga mantad hogot cia i kirati do 'tidak'.[1] Lohowon nogi o Cia-Cia sabaagi boros Buton, Butung, toi ko' Boetoneezen (mantad boros Belanda) i pialasan miampai boros Wolio, om boros Buton (toi ko' Butung) Kabaatan.[1]

Loghat[edit | edit source]

Apangkal om au songkuro orotian miampai osorisid o woyo boros id pulau Buton.[6] Loghat nopo ngaawi do Cia-Cia nga kaampai no Kaesabu, Sampolawa (Mambulu-Laporo), Wabula om Masiri.[1][7] Ogumu nogi o tinimungan boros do Masiri paling mantad ko i loghat baku.[1]

Ponuatan[edit | edit source]

I nopo pogulu po, momoguno o boros Cia-Cia iso bontuk ponuatan Jawi i lohowon do Gundul i aiso o aksara montok tuni vokal. Ontok 2009, nakagayat ginawo pomogunan o boros Cia-Cia gama minaganu kootuson o kakadayan Bau-Bau do momoguno ponuatan hangul mantad Korea montok monuat boros Cia-Cia, om mongia' tangaanak do sistem ponuatan wagu diti tumanud buuk teks i pinaasil do Persatuan Hunminjeongeum.[2][8][9][10] Botoun-toun no o institut dii minggoos do papasarabak kopomogunoon pimato Korea kumaa tinaru minoriti i aiso o sistem ponuatan sondii pointongkop Asia.[2] Sundung do ingkaa, gama kobolingkaangan do puru Korea miampai puru tempatan,[11] minogidu o institut di kitonggungan id suang popointutun do sistem ponuatan diti ontok 2012.[12] Mulong do ingkaa, gunoon kasari tulun tempatan o Hangul.

Pimato Cia-Cia [13]
Konsonan ᄙ*
Rumi g k n d dh t r, l m b v bh p s tiada (awal), ', ng (tengah, akhir) j c h
IPA [ɡ] [k] [n] [ɗ] [d] [t] [r], [l] [m] [ɓ] [β] [b] [p] [s] -, [ʔ], [ŋ] [dʒ] [tʃ] [h]
Vokal
Rumi a e o u i
IPA [a] [e] [o] [u] [i]

Id suang sistem ponuatan Cia-Cia, aksara ᄙ nopo nga okon ko pimato mitongkiad. Konsonan /r/ om /l/ id tanga pisuayon miampai monuat pimato ㄹ mintotoiso montok /r/ om misaup montok /l/. Pimato ㄹ misaup nuru posuaton id bontuk duo putul boros. Konsonan /l/ dohuri posuaton miampai pimato ㄹ mintotoiso; montok konsonan /r/ dohuri, poruhangon o pimato kosong ㅡ. Gunoon nogi pimato vokal kosong (으) montok /l/ id dumbangan. Id suang proses popisudong do hangul miampai struktur boros Cia-Cia, pimato i au oguno id suang boros Korea gunoon montok mongobi konsonan /v/.[14]

Poomitanan:[15]

아디 세링 빨리 노논또 뗄레ᄫᅵ시. 아마노 노뽀옴바에 이아 나누몬또 뗄레ᄫᅵ시 꼴리에 노몰렝오.
adhi sering pali nononto televisi. amano nopo'ombhae ia nanumonto televisi kolie nomolengo.

Tinimungan boros[edit | edit source]

Numbur 1–10[edit | edit source]

Numbur 1–10[16]
Boros Malayu satu dua tiga empat lima enam tujuh lapan sembilan sepuluh
Boros Cia-Cia (hangul) 디세 루아 똘루 빠아 을리마 노오 삐쭈 활루 시우아 옴뿔루
Rumi ise rua tolu pa'a lima no'o picu walu siua ompulu
Senarai perkataan bahasa Cia-cia dalam aksara hangeul dengan gambar tersebut.
Bolikan mantad buuk teks boros Cia-Cia montok tangaanak.

Boros maan[edit | edit source]

  • 부리 buri 'menulis'
  • 뽀가우 pogau 'bercakap'
  • 바짜안 baca'an 'membaca.'[17][15]

Boros ngaran[edit | edit source]

  • 까아나 ka'ana 'rumah'
  • 시골라 sikola 'sekolah'
  • 사요르 sayor 'sayur'
  • 보꾸 boku 'buku'[18][19]

Pason[edit | edit source]

  • 따리마까시 tarima kasi 'terima kasih'
  • 인디우미안노 indau miano Cia-Cia 'Saya orang Cia-Cia'
  • 인다우뻬엘루이소오 indau pe'elu iso'o 'Saya cinta awak'
  • 모아뿌이사우 moapu sia'u 'maafkan saya'
  • 움베 umbe 'ya'
  • 찌아 cia 'tidak'[20]

Sukuon[edit | edit source]

  1. 1.0 1.1 1.2 1.3 1.4 1.5 1.6 Template:Wp/dtp/Ethnologue
  2. 2.0 2.1 2.2 Agence France-Presse, "Southeast Sulawesi Tribe Using Korean Alphabet to Preserve Native Tongue", Jakarta Globe, 6 Ogos 2009
  3. Joshua Project - Cia-Cia
  4. Butonese - Introduction
  5. Noorduyn, J. 1991. "A critical survey of studies on the languages of Sulawesi" p. 131.
  6. Noorduyn, J. 1991. "A critical survey of studies on the languages of Sulawesi" p. 130.
  7. Donohue, Mark. 1999. "A grammar of Tukang Besi". p. 6.
  8. Korea Times, 2009-08-06[1]
  9. "Indonesian tribe to use Korean alphabet". Archived from the original on 2009-08-12. Linoyog ontok 2009-08-12.
  10. (LEAD) Indonesian tribe picks Korean alphabet as official writing system
  11. "Adoption of Hangeul by Indonesian Tribe Hits Snag". The Chosun Ilbo. 10 October 2011. Archived from the original on 13 December 2011. Linoyog ontok 30 June 2017.
  12. Yi, Whan-woo (8 October 2012). "Sejong Institute withdrawal to leave Cia-Cia out in cold". The Korea Times. Archived from the original on 6 February 2017. Linoyog ontok 30 June 2017.
  13. slideshow
  14. Template:Wp/dtp/Ko icon "사라질 소수민족 언어 '한글'로 새 생명(Hangul which brings the new life to the Cia-Cia people)" (id boros Korean). 경향신문 (京鄉新聞)/Kyunghyang Sinmun. 2009-08-06. Linoyog ontok 2009-08-09.
  15. 15.0 15.1 Template:Wp/dtp/Ko icon 印尼 소수민족, '한글' 공식 문자로 채택
  16. Numbers in Austronesian languages
  17. Template:Wp/dtp/Ko icon 인도네시아에 한글 사용하는 섬 생겼다 Archived 2009-08-28 at the Wayback Machine
  18. "salinan arkib". Archived from the original on 2009-08-28. Linoyog ontok 2009-09-12.
  19. [2]Template:Wp/dtp/Pautan putus
  20. [3]