Wp/kea/Stadu
Stadu é un entidadi pulítiku ki ta ragula susiadadi i pupulason déntu di un tiritóri difinidu. Ta kunsideróde ki un gubérnu é aparedju isensial di Stadus kontenporáni. Ku frikuénsa, un país tene un úniku Stadu ku bariadus divizons diministrativu. Un Stadu pode ser unitári o algun tipu di union fideral; na es últimu kazu, térmu stadu (ku létra minúsklu) tánbi pode ser uzóde pa ta fasi rafirénsa pa kes entidadi pulítiku fideradu ki ta kunpo kel Stadu suberanu. Izénplu: 26 stadus ku un Distritu Fideral ta fasi parti di Stadu brazileru. Na Stadus Unidu di Mérka tánbi ta izisti un fiderason di stadus. Na otu paízis, kes entidadis ki ta uni pa furmason di un Stadu pode rasebi otu nómis, kumó dipartamentus (Bulívia, Kulónbia), pruvínsias (Áfrika di Sul, Arjentina, Kamarons, Kanadá), kumunidadis otónumu (Spanha), paízis konstituinti (Renu Unidu, Renu di País Baxu, Dinamarka), rijons (Itiópia, Béljika, Itália, Xili), ilias otónumu (Komoris), imiradus (Imiradus Árabi Unidu), entri otus.
Duranti más grandi parti di pri-stória, pisoas vivi na susiadadis sin Stadu. Purmeru fórmas di Stadu surji sérka di 5,5 mil óns pa tras. Ku ténpu, susiadadis torna más stratifikóde i dzanvolve institusons, u-ki liba-s pa gubérnus sentralizóde.